Lietuvos pensijų sistema yra svarbi socialinės apsaugos dalis, kurios tikslas užtikrinti pajamas gyventojams senatvėje. Sistema yra suskirstyta į tris pagrindinius ramsčius, sudarančius integruotą mechanizmą asmens pensinei apsaugai.
Pirmasis ramstis – valstybinio socialinio draudimo pensijos, kurios finansuojamos iš dabartinių darbuotojų įmokų. Tai reiškia, kad dirbantys asmenys automatiškai remia dabartinių pensininkų pajamas. Ši dalis grindžiama solidarumo principu. Pensijų dydis priklauso nuo darbo stažo ir sumokėtų įmokų per visą darbo laikotarpį.
Antrasis ramstis apima privačius pensijų fondus, į kuriuos darbuotojai gali perkelti dalį savo privalomai mokamų įmokų arba papildomai savanoriškai kaupti. Šis kaupimo būdas suteikia galimybę padidinti būsimų pensijų dydį ir užtikrinti didesnę finansinę nepriklausomybę senatvėje. Kaupiamas turtas yra investuojamas, siekiant užtikrinti didesnę grąžą ilgalaikėje perspektyvoje.
Trečiasis ramstis apima savanorišką kaupimą papildomose pensijų kaupimo priemonėse. Tai gali būti įvairios taupymo programos, kurias asmenys savarankiškai pasirenka ir prisideda pagal individualius poreikius. Šios priemonės suteikia daugiau laisvės individualiai planuoti ir valdyti savo senatvei skirtas lėšas.
Lietuvos pensijų sistema veiksminga tik tuomet, kai yra efektyviai valdoma ir atitinka visuomenės poreikius. Šiuo metu susiduriama su iššūkiais, tokiomis kaip senstanti visuomenė ir mažėjantis gimstamumas, kurie gali lemti ateities pensijų fondo tvarumą. Todėl svarbu nuolat stebėti šios srities raidą ir pritaikyti tinkamas reformas, kurios padėtų užtikrinti stabilias ir pakankamas pensijas visiems šalies gyventojams.
Apskritai, Lietuvos pensijų sistema siekia užtikrinti pakankamą pragyvenimo lygį senatvėje, leidžiančią vyresnio amžiaus asmenims išlaikyti savo gyvenimo kokybę. Dėl šios priežasties šios sistemos tvarumas ir valdymas yra nuolatinė tautos ir valdžios institucijų diskusijų sritis, siekiant užtikrinti saugią ateitį kiekvienam šalies piliečiui.